Burnos ertmės sveikata nėštumo metu ir pirmieji kūdikio metai: ką vertėtų žinoti?

Nėštumo metu organizme vyksta įvairūs fiziologiniai ir hormoniniai visą kūną veikiantys pokyčiai. Ne išimtis – ir burnos ertmė.

Pasirūpinti burnos ertmės sveikata yra labai svarbu, nes negydomi atvejai gali turėti įtakos tiek nėščiosios, tiek kūdikio sveikatai.

Šiame įraše apžvelgiame burnos priežiūros rekomendacijas nėštumo metu bei dažniausiai pasitaikančias nėščiųjų dantų ir dantenų ligas. Taip pat - kūdikio burnos ertmės sveikatą pirmaisiais metais ir kylančių dantų valymą.



Burnos ertmės sveikata nėštumo metu ir pirmieji kūdikio metai: ką vertėtų žinoti?

Kasdieninė nėščiosios dantų priežiūra

Pagrindiniai burnos ertmės priežiūros principai išlieka tie patys: valyti dantis du kartus per dieną, naudoti pastą su fluoru, nepamiršti tarpdančių ir liežuvio higienos.

Dėl burnos skalavimo skysčių naudojimo pasikonsultuoti su odontologu: jis įvertins nėščiosios burnos ertmės būklę ir patars, kaip dažnai ir kiek ilgai juos naudoti.

Reikia nepamiršti, kad dėl hormonų disbalanso, sukeliančio stipresnę organizmo reakciją į tą patį apnašų kiekį, dėl pakitusio pH burnoje, dėl polinkio į saldų maistą bei dažną užkandžiavimą, nėščiosioms dažniau pasireiškia dantų ėduonis ir uždegimus skatinančios dantenų ligos. Be to, nėštumo pradžioje gali varginti pykinimas ir vėmimas, o paskutiniame trimestre, vaisiui spaudžiant motinos vidaus organus, ir refliuksas, todėl į burną gali patekti skrandžio rūgščių, kurių ilgalaikis poveikis yra dantų emalio erozija. Taigi po vėmimo ar atpylimo rekomenduojame išskalauti burną vandeniu ar skalavimo skysčiu su fluoru, o dantis išsivalyti po valandos.

Pasitaiko, kad dėl padidėjusio jautrumo kvapams nėščiąją gali pykinti dantų pasta arba pykinimą gali sukelti krūminių dantų valymas. Tuomet siūlytume ieškoti situaciją palengvinančių būdų: rinktis kitą dantų pastą, keisti šepetėlį į minkštesnį, dantims valyti skirti daugiau laiko, neskubėti.


Odontologinės procedūros, kurias galima atlikti nėštumo metu

Jei nėra būtinybės, odontologines procedūras rekomenduojame atidėti antrajam ir trečiajam nėštumo trimestrui. Kviečiame pasirodyti pirmojo nėštumo trimestro metu, kad odontologas galėtų įvertinti burnos ertmės būklę ir suplanuoti apsilankymus. Jei reikės gydymo, jis bus paskirtas antrojo trimestro pradžioje ar saugiausiu motinai bei vaisiui laiku ir neuždelsiant iki trečiojo nėštumo trimestro.

Tačiau, norime pabrėžti, kad esant būtinybei saugiau yra gydyti nedelsiant, o ne laukti.


Kaip pasireiškia nėščiųjų burnos ertmės ligos?

Dažniausiai pasitaikančios nėščiųjų burnos ertmės ligos yra dantų ėduonis ir gingivitas (dantenų gleivinės uždegimas). Gingivitą išduoda paraudusios, paburkusios dantenos bei pasireiškiantis kraujavimas valantis dantis. Šią ligą nėštumo metu gydyti yra saugu. Tiesa, paraudusios dantenos ne visada gali reikšti pirmuosius rimtos ligos simptomus – dantenos gali parausti ir dėl nekokybiškai išvalomų dantų. Jeigu bet kuris simptomas kelia nerimą, visada rekomenduojame kreiptis į savo odontologą ir neatidėlioti vizito.


Odontologinės naujovės, lengvinančios nėščiųjų padėtį

Kalbant apie naujoves, norisi akcentuoti diagnostines galimybes. Dažnai nėščiosios vengia daryti rentgeno nuotrauką, nes mano, kad gaunama apšvitos dozė gali pakenkti vaisiui. Tačiau šiandieninė įranga, kurią naudojame ir „RG clinic“, yra saugi dėl itin menkos apšvitos dozės ir labai trumpo ekspozicijos laiko. Naudojame ir apsauginę liemenę, bet rentgeno spinduliai yra koncentruoti tik į tiriamą sritį, todėl vaisiaus neveikia. Taigi labai greitai galime atlikti tikslias, aukštos raiškos 3D ir panoramines nuotraukas, be to, procesas pacientės visiškai nevargina. Jei reikalinga sudėtingesnė intervencija, visuomet konsultuojamės su akušeriais-ginekologais.

Prireikus į kliniką galima atvykti pasidaryti tik rentgeno nuotraukos.

Taip pat, jeigu nėštumo metu yra padidėjęs pykinimo refleksas, tačiau reikia atlikti odontologinę procedūrą, „RG clinic“ atliekame biostimuliaciją diodiniu lazeriu pykinimo refleksui sumažinti.


Dantų priežiūra po gimdymo

Po gimdymo dantų priežiūra išlieka ta pati: rekomenduojame atidžiai stebėti savo burnos ertmės būklę ir kreiptis, jei kyla klausimų ar dantenos stipriai kraujuoja. Jei kūdikis yra žindomas, reikėtų atkreipti dėmesį į vartojamus vaistus ir pasitarti su gydytoja.

Svarbu pažymėti, kad atliekant tam tikras procedūras (pvz., burnos higienos, danties plombavimo) nejautros taikyti nebūtina.

Jeigu, vis dėlto, reikia taikyti nejautrą, odontologai įvertina situaciją ir parenka greitai iš organizmo pasišalinančius anestetikus.

Visada rekomenduojame drąsiai klausti ir konsultuotis su savo odontologu visais jums rūpimais klausimais, nes interneto platybėse galima rasti labai daug klaidingos informacijos.

Iškilus klausimų, į kliniką skatiname atvykti su kūdikiu ir vyresniais vaikais, kuriuos mielai užimsime, kol apžiūrėsime pacientę. Apžiūra trunka tik 15 minučių: įvertiname situaciją ir patariame dėl gydymo.


"RG clinic" įkūrėjas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas Raimundas Golubevas
"RG clinic" įkūrėjas burnos, veido ir žandikaulių chirurgas Raimundas Golubevas

„Visada rekomenduojame drąsiai klausti ir konsultuotis su savo odontologu visais jums rūpimais klausimais, nes interneto platybėse galima rasti labai daug klaidingos informacijos.“ Raimundas Golubevas

Kūdikio dantų priežiūra

Vos išdygus pirmajam dantukui, reikia pradėti jį valyti. Šiam tikslui rekomenduojame įsigyti specialų antpirštį su šereliais, skirtą kūdikių dantims ar dančiui. Jis puikiai tiks ne tik pirmiesiems dantukams valyti, bet ir dantenoms masažuoti bei dantų dygimo metu atsirandantiems nemaloniems pojūčiams mažinti. Pas odontologą rekomenduojame apsilankyti išdygus pirmajam dantukui, bet ne vėliau, nei vaikui sueis vieni. Pirmasis susitikimas visuomet būna žaidybinės formos, o tėvai su odontologu gali aptarti žindymo, maitinimo ir dantų priežiūros klausimus.


Apie čiulptuko poveikį sąkandžiui

Reikėtų stebėti, ar kūdikis neturi tokių įpročių: nuolatinis kvėpavimas pro burną, lūpų kramtymas, liežuvio kišimas tarp dantų ar piršto čiulpimas. Pastebėję netipinius reiškinius, pasikonsultuokite su pediatru.

Ir čiulptuko, ir piršto čiulpimo padariniai turi būti koreguojami pieninio sąkandžio formavimosi etapu, todėl jokio chirurginio įsikišimo nereikia. Jei vaikas nustos čiulpti pirštą ar čiulptuką iki 5–5,5 m., sąkandžio pokyčiai bus grįžtami ir dantys dygs tvarkingai.


"RG clinic" bendrosios praktikos gydytoja odontologė Gabrielė Petrauskaitė
"RG clinic" bendrosios praktikos gydytoja odontologė Gabrielė Petrauskaitė

„Ir čiulptuko, ir piršto čiulpimo padariniai turi būti koreguojami pieninio sąkandžio formavimosi etapu, todėl jokio chirurginio įsikišimo nereikia. Jei vaikas nustos čiulpti pirštą ar čiulptuką iki 5–5,5 m., sąkandžio pokyčiai bus grįžtami ir dantys dygs tvarkingai.“ Gabrielė Petrauskaitė

Reikia žinoti, kad pasitaiko atvejų, kai kūdikiui sunku žįsti dėl trumpo liežuvio pasaitėlio. Dažnai šią problemą jau gimdymo namuose pastebi akušerės ir nukreipia pas specialistus. Ne visais atvejais problemą būtina spręsti chirurginiu būdu, kartais trumpas pasaitėlis žįsti netrukdo. Kitais atvejais, kai reikia chirurginio įsikišimo, atliekama vos kelių minučių trukmės chirurginė procedūra. Procedūrą atliekame ir klinikoje „RG clinic“, kurioje chirurgas Raimundas Golubevas priima naujagimius nuo pirmųjų gyvenimo dienų.


Iškilus klausimų, kviečiame kreiptis ir nepamiršti, kad šalia jūsų yra didelė visada pasiruošusi padėti palaikymo komanda!